Dėmesio svarba

Lion2Tai, ką mes suvokiame kaip kultūrinį ar šeimyninį paveldą, gali turėti daug gilesnę prasmę, nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai, ką mes jaučiame intuityviai, bet negalime paaiškinti protu, kartais atspindi būtent gilius vidinius gamtos principus.
Norėtųsi priminti vieną epigenetinį tyrimą. Epigenetika – tai mokslo sritis, tirianti įvairių išorinių aplinkybių įtaką (tokių, kaip mityba, emociniai stresai, fizinis krūvis) genų aktyvumui.

Mokslininkai atliko tyrimą su žiurkėmis, kurį vėliau pavadino “licking and grooming” (“laižyti ir prižiūrėti”). Kanados biologas iš Makgilio Universiteto Michael Meaney su kolegomis pradėjo tirti žiurkių motinišką dėmesį ir rūpestį pirmaisiais vados gyvenimo mėnesiais.

Jie padalino žiurkes į dvi grupes: viena grupė buvo palikta be motinos, kita – su motina. Palikuonys, kurie negavo motinos priežiūros juos išlaižant, visi iki vieno užaugo “neadekvatūs” : nervingi, nelinkę bendrauti, agresyvūs, bailūs.Visi kitos grupės palikuonys, kurie gavo motinos dėmesį ir rūpestį, vystėsi gerai, buvo energingi, aktyvūs, bendraujantys.

Kame toks vystymosi skirtumas? Kodėl motiniškas dėmesys ir rūpestis padarė lemiamą įtaką palikuonių psichiniams ypatumams? Tai leido atskleisti genetinė analizė.

Genų tyrimas parodė, kad nepatyrę motinos rūpesčio žiurkiukai turėjo neigiamus pakitimus Hipokampe – čia buvo daug mažesnis kiekis receptorių, reaguojančių į stresą. Būtent dėl šios priežasties Hipofizė perdėtai aktyviai gamino stresinius hormonus. Todėl į tas pačias situacijas buvo skirtinga reakcija: gavę motinos dėmesį žiurkiukai reaguodavo neutraliai, o negavę – reaguodavo neadekvačiai, stresuodavo.

Visi šie principai tinka ir žmonėms. Buvo atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad vaikai, negavę pilnaverčio tėvų dėmesio ir rūpesčio, arba ankstyvoje vaikystėje susidūrę su traumuojančiomis situacijomis, užaugdavo su vienokiais ar kitokiais nervų sistemos nukrypimais. Visa tai vėliau formuodavo polinkį į alkoholizmą, narkomaniją, savižudybę ar kitas neadekvačias tendencijas. Taip žmogus intuityviai bandydavo slopinti vidines įtampas išorinėmis priemonėmis.

Štai kodėl pirmieji gyvenimo metai yra patys svarbiausi. Ir tai, ką tėvai įdeda per pirmuosius gyvenimo metus, tampa žmogui pamatu visam gyvenimui. Ar vaikas bus psichologiškai stiprus, adaptyvus, komunikabilus, sėkmingas, ar – linkęs į depresijas ir neadekvačias reakcijas, priklauso nuo tėvų sąmoningumo.

Žmogaus sąmoningumas – ne vien jo gera savijauta ar pasiekimai. Žmogaus sąmoningumas – tai žmogaus atsakomybės suvokimas prieš patį save ir jį supančius žmones.

Naujienlaiškio prenumerata.

Please wait...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *