Posted by 
Skyrius 4. Kuriame Meistras pamokslauja apie Hatha Jogą
Vardan Alacho, Maloningo ir Gailestingo! Jei kas turi ausis klausyti – teklauso.
Išgėręs alaus, Meistras nušluostė įsivaizduojamus ūsus ir, glostydamas neegzistuojančią barzdą, tęsė savo pamoką.
– Čia mes turime elementarų sąvokų sukeitimą, kuomet melas pateikiamas kaip tiesa. Taip pat, kaip šviežiai išvirtas nefiltruotas alus yra naudingas ir greitai gendantis produktas, tačiau išfiltruotas, pasterizuotas ir supiltas į plastikinius butelius su užrašu „Alus“, tampa nuodais ir tai, iš esmės, nėra alus, – sakė Meistras Jakobsonas, mėgstantis naudoti ryškias metaforas.
Joga, kaip ir Hatha joga, neturi nieko bendro su fiziniais pratimais, kurie pasklido po „Hatha Joga“ etikete.
– O kaip tai atsitiko? – paklausė nesupratingas Bumeris.
– Indijoje Hatha Joga, tokiai, kokia ji parduodama dabar, ne daugiau kaip 100 metų, ir šis išradimas tapo populiarus Tirumalai Krishnamacharya mokinių – Ajengaro, Deshikacharo ir Pattabhi Joiso, įkūrusių savo mokyklas, dėka.
Yra viena kūno kultūros, vadinamos „joga“ atsiradimo versija. Sakoma, kad Krishnamacharya, kenčiantis nuo sąmonės svyravimo, nusprendė pavaizduoti asanas vieną po kitos tokia tvarka, koks yra jų nuoseklumas pagal Hatha Yoga Pradipika traktatą. Kadangi ilgai likti Prasarita Padottanasana asanoje, siekiant pašalinti Vritti [4], buvo neišmintinga, jis nusprendė asanas naudoti dinamikoje kaulams išmankštinti. Tam jis panaudojo Vinyasa (jungtis), priimtus Surya Namaskar („Sveikinimas saulei“) komplekse. Be to, kai kuriais atvejais Vinyasa yra „dinamiškos asanų sekos“, kitais – „judesio jungtys tarp atskirų pozų“. Šį pratimą išvadinęs „Hatha Joga“, verslus sportininkas pradėjo „mokyti“ kenčiančiuosius.
Natūralu, kad norėdamas suteikti šiam reikalui tvirtesnį pagrindą, jis teigė, kad savo žinias jis gavo iš mitinio traktato „Joga Korunta“, kurį aprašė Vamanas Rishi. Šį traktatą jam neva perdavė jo mokytojas Rama Mohan Brahmachari, tačiau šią dieną jis laikomas prarastu, t. y. pasirodė iš niekur ir išnyko į niekur.
– Palauk, Meistre, o kaipgi Patandžalio sūtros, kuriomis remiasi sportuojantys?
– Ar tu jas skaitei?
– Be abejo, – įsižeidė Bumeris, iki tol perskaitęs toną ezoterinės makulatūros.
– Tuomet surask, kur ten sakoma apie Hatha Jogą, o vėliau mes pakalbėsime.
Bumeris, priklupęs prie Jakobsono „lotoso pėdų“, pasimeldė už jį Dattatrejai ir paklausė:
– O ką sako Patandžali sūtros, Meistre?
– Jose nieko neminima apie Hatha Jogą, tačiau aprašoma asana: „Asana yra statiška ir patogi poza. Nutraukiant pastangas ar sutelkiant dėmesį į begalybę, asana pasiekiama“.
Žodis „asana“ reiškia padėtį meditacijai atlikti. Šiuo atveju tai nereiškia fizinių Hatha Jogos pratimų. Kadangi žodžio „asana“ reikšmė – padėtis sėdėjimui, mes turėtume tai suprasti būtent taip.
„Kūną reikia pratinti, kad ilgą laiką išliktų statiškas išvengiant nepatogumų ir skausmo“ [7]
– Taciau, kiek esu matęs ir girdėjęs, joga yra dinamiška mankšta, kuri yra kūno paruošimas vedantis link Samadhi“, – prieštaravo Bumeris.
– Atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad dinamiškas asanų pakeitimas per 1,5–2 valandas, nėra paminėtas ne viename iš pirminių šaltinių kaip priemonė Samadhi pasiekti. Tai apgaulė. Hatha Yoga Pradipika traktate [10] autorius mini 84 Šivos pateiktas asanas ir kalba apie keturias (!!!) svarbiausias.
Pagrindinė iš jų yra Siddhasana, gan paprasta poza, prieinama net Rusijos piliečiams, kurių fizinė būklė suprastėjo dėl degtinės, sūdytų pomidorų, virtos dešros ir stiprų šalčių. Tačiau Gyvo alaus Jogoje praktikuojama tik viena poza – Šavasana. Tai visiško atsipalaidavimo poza – „visiškos statiškumo ir proto ramybės asana“.
Taip pat atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad ne vienas indų Mokytojas nebuvo Kūno kultūros Mokytojas. Čia nebuvo pastebėti nei Shirdi Baba, nei Guru Nanak, Maharishi Mahesh Yogi ir Osho, Sai Baba ir Sri Yukteswar , Krishnamurti ir Jogos avataras Ganapati Sachchitananda, Ramesh Balsekar ir Ramana Maharshi. Tačiau šią išskirtinę teisę perėmė Rusijos ir Ukrainos guru. Ar galite įsivaizduoti Sai Babą, stovintį Prasarit Padottanasana asanoje?
– Ne, – Bumeris papurtė galvą.
– Ir aš negaliu. Tačiau kūno kultūros svetainėse, klaidingai vadinamose „Hatha Joga“, galite pamatyti nuorodą į Sai Babą kaip į Didįjį Jogą. Be abejo, Jogas, jis ir Afrikoje Jogas. Bet kuo čia dėtas Sai Baba, niekada neužsiminėjęs kūno kultūra ir tiesiogiai kalbėjęs apie klaidingai „Joga“ vadinamos kūno kultūros keliamą pavojų?Be to, Sai Baba, Didysis Jogas, visada skatino sportuotojus: „Ko jūs čia sėdite, kojas-rankas sulenkiate… eikite ir tarnaukite geriau, tarnaukite žmonėms“ [11]. Jis taip pat sakė, kad nedavė daršano daugeliui Jogų iš Himalajų, kurie turi Siddhi, dėl jų išpūsto ego.
– Aš taip pat atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad Asana yra tik vienas iš Jogos žingsnių. Asana yra tik statiška poza, padedanti stabilizuoti protą. Bet koks kūno padėties pakeitimas lemia proto būsenos pasikeitimą. Galiausiai, jei pradėsi sukti šuns būdą aplink savo ašies, greičiausiai tai šuo nepatiks, tiesa?
– Aš atkreipiu tavo dėmesį į žodžius, kuriuos pasakė Kirpal Singh [12]:
„Kūnas pagal būtinumą turi ilgą laiką išlikti vienoje pozoje – tris valandas, nes nuolat keičiant pozą jogos praktikuoti neįmanoma, kadangi su kiekvienu pozos pasikeitimu Vritti pradeda judėti, ir protas niekada netaps stabilus ir ramus. Todėl reikalinga tvirta ir stabili poza, tačiau jai būdingas lengvumas ir patogumas, kad praktikuojantis galėtų nejausti nuovargio ir prievargio, kai jis sėdi dėl Chitta-Vritti-Nirodha (norint pašalinti proto svyravimus). “
– Aš suprantu, Mokytojau, – nuolankiai atsakė Bumeris.- Atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad Joga praktikuojama slaptai, tai teigiama Shiva Samhita tekste [13].
Taip pat atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad Joga praktikuojama tik vienatvėje, apie tai rašoma Bhagavad Gita ir Joga Rahasya bei Hatha Yoga Pradipika tekstuose [14]. Apie tai minima ir Šiva Samhita tekste [15]. Taigi nepainiokime Dievo dovanos su kiaušiniene. Yra fizinis lavinimas, klaidingai ar tyčia vadinamas „Hatha Joga“, tai „sveikatingumo gimnastika“. Yra Joga – tai yra Kelias.
Atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad eidamas Keliu, kiekvienas gali treniruoti savo kūną sau patogiu būdu. Psichofizinės praktikos, kartu su kūno kultūra, kuri klaidingai vadinama „Joga“, taip pat apima: karatė, aikido, dziudo, kultūrizmą, bėgimą, šaudymą iš lanko, krepšinį ir boulingą.
– O tie, kurie eina šiuo Keliu, yra vadinami „jogais“? – paklausė Bumeris.
– Mes, deja, esame Žodžių gniaužtuose. „Jogais“ netgi yra vadinami asenezatoriai, nors jie nėra Dvidžai [16]. Dėl visiško diskreditavimo žodžio „Jogas“, norėdami nurodyti asmenį, einantį Teisingu Jogos Keliu, turime vartoti žodį („Joginu“)?
– Ir ką galime vadinti „Joginu“?
– Nubėk geriau alaus ir aš atskleisiu tau penktą pamoką.
Ir Bumeris išbėgo alaus.
.
Laukite tęsinio…
.
[7] „Nadabindu Upanishad“, 3.3.1.
[8] Samadhi yra sąmonės būsena, tai yra būsena, kurios atsiradimui ir palaikymui nereikia jokių kitų priežasčių, išskyrus pačios šios sąmonės egzistavimą. Taigi, priežasčių ir pasekmių egzistavimo ryšys nutrūksta.
[9] Pirminiai šaltiniai yra „Patanjali Sutras“ su Vyasa komentarais. Upanishads, Rigveda, Shiva-Samhita, Gheranda-Samhita, Bhagavad Gita, Hatha Joga Pradipika.
[10] Hatha Joga Pradipika yra sanskrito kalba parašytas tekstas apie Hatha jogą, tariamai datuojamas XV a. Autorius yra Swami Swatmarama, Swami Goraksha sekėjas. Tai seniausias išlikęs klasikinis Hatha jogos tekstas. Kiti du vėlesnio laikotarpio tekstai yra Gheranda Samhita ir Shiva Samhita.
[11] Pasak nušvitusio meistro Kirilo (Eugenijus Danilenko), kuris Puttapartyje gyveno apie 10 metų.
[12] http://www.koob.ru/kirpal_singh/
[13] 5.207. Hatha Joga yra vaisinga, kol laikoma paslaptyje. Atskleista, ji praranda savo stiprybę.
[14] 1.11. Joginai, siekiantys tobulumo, turėtų laikyti paslaptyje Hatha Vidya mokymus. Tik paslpaptyje šis mokymas yra efektyvus ir, jei atskleidžiamas, tampa neveiksmingas.
1.12. Joginas turėtų praktikuoti Hatha Jogą mažame kambaryje, esančiame nuošalioje vietoje, kur nėra uolų, drėgmės ir ugnies, išmintingo valdovo valdomojoje šalyje, kurioje žmonės yra malonūs, o maistas lengvai gaunamas.
[15] 3.20. Tegul Joginas nuvyksta į gerą ir malonią nuošalią vietą, padaręs Miglės žolės paklotę, ten įsitaiso Padmasana pozoje ir pradeda praktikuoti Pranajama.
[16] Dvidža (du kartus gimęs) – Indijoje, trijų aukščiausiųjų varnų: brahmanų, kšatrijų ir vaišijų nariai, kurie (paprastai būdami 8–12 metų amžiaus Mokytojo-guru namuose) išlaikė Upanayanos apeigas, simbolizuojančius atgimimą ir suteikdami teisę mokytis Vedų.