Gyvo Alaus „Joga sūtra“, 5 sutra

Skyrius 5. Kuriame Meistras paaiškina, kas gali vadintis „joginu“

.

Vardan Alacho, Maloningo ir Gailestingo! Jei kas turi ausis klausyti – teklauso.
Išgėręs alaus, Meistras nušluostė įsivaizduojamus ūsus ir, glostydamas neegzistuojančią barzdą, tęsė savo pamoką.

– Bhagavadgyta aiškiai apibrėžia tai, kas vadinama „joginu“:
„Kai minties srautas pažabotas,
pasilieka tik Atmane, Partha,
kai vyras nuramino savo norus,
tuomet jis vadinamas „joginu“.
Kai joginas, mintis pažabojęs,
sustiprina save jogoje,
jis, tarsi žvakė, kurios liepsna
neplevena vietoje, kur nėra vėjo“.

Shiva Samhita taip pat apie tai kalbėjęs: „Atsisakęs visų melagingų troškimų ir atsisakęs visų melagingų pasaulio prisirišimų, joginas savo dvasioje mato Visuotinę dvasią savo tikrąja esme“.
Taip tikrasis Gyvo Alaus Jogos pasekėjas vadinamas „joginu“, juk jis neprekiauja Gyvu Alumi. Jam nėra būtinybės pateikti pasterizuotą alų kaip Gyvą. Laisvas nuo visko, jis sėdi nuošalioje vietoje, visiškoje paslaptyje, geria puodelį po puodelį, tik kartais darydamas pertraukėles, norėdamas aplankyti vaterklozetą.
Atsikratęs blogos kompanijos, sušilimo prie ugnies žiemą, lytinių santykių ir ilgų kelionių; maudymosi ankstyvą rytą, skubėjimo ir sunkaus fizinio darbo, Joginas sėdi sau ir geria puodelį po puodelio.
Atsikratęs puikavimosi ir pasididžiavimo, pergalių ir pralaimėjimų, gero ir blogo, mokytojų ir mokinių, Joginas sėdi sau ir geria puodelį po puodelio.
Jogoje tvermingas, laisvas nuo prisirišimų, nesėkmę prilyginęs sėkmei, abejingas savo veiksmų vaisiams, Joginas sėdi sau ir geria puodelį po puodelio.

Taigi, sakau tau, tik žmogus, praktikuojantis Jogą, gali būti vadinamas Joginu. „Kiekvienas, kuris iš tikrųjų praktikuoja jogą, pasieks sėkmę, nesvarbu, ar jis jaunas, senas, ar net sukriošęs, silpnas ar ligotas. Sėkmė (Siddhi) pasiekiama per praktiką. Kaip galima pasiekti sėkmės be praktikos? Vien tik perskaičius knygas apie Jogą sėkmė neateis. Siddhi negalima pasiekti nešiojant jogino drabužius ar kalbant apie jogą. Sėkmės paslaptis slypi tik nepaliaujamoje praktikoje. Tai – neabejotinai, ir nėra kito“[17].

Taigi, kas yra Rusijos ir Ukrainos kūno kultūrą praktikuojantys guru, vadinantys save jogais? – pasidomėjo Bumeris.

Štai ką apie tai sako Andrejus Lappa:
„Visai neseniai aš domėjausi tik Hatha jogą. Be to, šis susidomėjimas buvo vienaip ar kitaip susijęs su asanomis, net jei aš rimtai praktikavau pranajamą ir meditaciją. Bet po 36 metų pajutau aiškų dvasingumo trūkumą. Įžymūs mokytojai Rytuose yra nuostabūs. Jie labai gerai išmano metodiką, gali išmokyti daug įdomių dalykų. Bet atidžiai pažiūrėjus, galima pamatyti godumą, klajojančias gudruočio akis ir kitas nedorumo užuominas“[18].

Atidžiai perskaityk šiuos žodžius. Juose visa kūno kultūros esmė – dvasingumo stoka. Be to, gurudži Andrejus mums leidžia suprasti, kad jei jau Indijos mokytojai yra sukčiai, tai ko gi reikalauti iš Rusijos ir Ukrainos guru? Tikrai sakau tau, taip ir „Heineken“ esąs neblogas alus Olandijoje, tampa natūraliu šlapimu, kai jis išpilstomas Rusijoje.

Taigi, kokia išvada? Užsiimti kūno kultūra, kuri vadinama „joga“, nereikia? – paklausė nesupratingas Bumeris.

Užsiimti ar kūno kultūra, kuri vadinama „joga“, ar dziudo, kultūrizmu, aikido, pramoginiais šokiais, boulingu ar laisvuoju nardymu, kiekvienas sprendžia pats. Pagrindinis principas yra priemonių laikymasis. Juk yra patarlė: „Kas naudinga rusui, yra mirtis vokiečiui“. Sunku įsivaizduoti hinduistą ant Gango upės kranto su meškere, mažai tikėtina, kad jis pjaustys lašinius ir, išgėręs taurelę degtinės, vargu ar užkas šviežiai raugintu agurku.

Svarbiausia yra saikas visame kame. Juk tai mums pasakė Buda, apie tai irgi kalbėjo Krišna:
„Maiste, poilsyje būk saikingas,
būk saikingas atlikdamas veiksmus,
sapne ir budrume – taip rasi tu
sielvartą nunešančią jogą “[19].

Viskas yra medicina ir viskas yra nuodai, viskas priklauso nuo dozės, kaip mėgdavo sakyti Hipokratas. Todėl reikia saugotis tos akimirkos, kai kūno kultūra pereina į sportą. Tai pavojinga. Reikia saugotis akimirkų, kai sveikatingumo praktika virsta nesveika praktika. Badavimas, šlapimo vartojimas, Varjoli Mudra ar Shank Prakshalan – tai tokie dalykai, kurių naudingumas labai abejotinas.
Kaip degtinės negalima maišyti su Gyvu Alumi, taip ir „Kelio“ sąvokos negalima painioti su pramogomis ar sveikatingumo praktikomis. Kaip pasterizuotas alus plastikinėse pakuotėse negali būti vadinamas „alumi“, taip ir reikia atskirti Joginus nuo sportuotojų. Tai yra esmė.

Aš tai supratau, Meistre. Taigi, ką man daryti?“

Nubėk geriau alaus ir aš atskleisiu tau šeštą pamoką.

Ir Bumeris išbėgo alaus.

.

PASTABOS:

[17] Hatha joga pradipika.
[18] http://ezotera.ariom.ru/2006/10/29/lappa.html
[19] Bhagavadgyta, VI.16–17.