Intelekto poveikis genams, sveikatai

HKiqG1
     Rytų filosofinėje-religinėje Vedų tradicijoje intelekto samprata vaidina labai svarbų vaidmenį. Skaitoma, kad intelektas yra įgimtas ir yra atsakingas už aukščiausius psichikos mechanizmus. T.y., intelektas valdo protą, intelekto pagalba žmogus geba sąmoningai kontroliuoti ir valdyti biologinius instinktus. O žmogus su žemesniu intelekto lygiu didžiąją gyvenimo dalį vadovaujasi būtent biologiniais instinktais, nesąmoningai reaguodamas į išorinius dirgiklius. Intelektas priskiriamas vienai iš svarbiausių dvasingumo sričių,  kuri apima tokias sampratas kaip intuicija ir atmintis.
    Nors dabartinis mokslas priskaičiuoja daug intelekto sričių, tačiau nereikėtų jo suvesti tik į IQ ar emocinį intelektą, muzikinį intelektą ir pan. Intelektas – tai sąmonės savybė, gebanti analizuoti aplinkinį pasaulį, išskiriant jame skirtingus įvykius ir procesus, rūšiuoti juos, suskirstyti pagal svarbumą. Intelektualus žmogus visada plačios pasaulėžiūros ir pasaulėjautos – būtent ši savybė leidžia jam harmoningiau integruotis supančiame pasaulyje. Harmoningiau – tai sąmoningiau, giliau, plačiau, kas savo ruožtu atsispindi žmogaus elgesyje, darbuose, sveikatoje, laisvalaikyje, gyvenimo būde.

Viena iš svarbiausių intelekto savybių – taisyklingai suprasti-adaptuoti informaciją ir ją perduoti. Būtent objektyvumas yra sveikos psichikos ir organizmo pagrindinė savybė. Informacijos perdavimo tikslumas yra svarbiausias organizmo sveikatos rodiklis. Sutrikus informacijos perdavimo mechanizmams prasideda problemos. Nuo genetinio lygmens, kai informacijos tikslumas fundamentaliai svarbus, organizmo funkcionavimo tarp organų ir organizmo sistemų, ar CNS (centrinės nervų sistemos) ir kūno. Arba psichikos, kai žmogus iškreiptai mato-interpretuoja aplinkinį pasaulį ir traktuoja jį savo egoizmo naudai, kas vėliau veda į visų organizmo grandinių sutrikimus iki genetinio lygmens.

Paskutiniai mokslo tyrimai plačiau ir detaliau atskleidžia tuos mechanizmus, kurie anksčiau buvo aprašomi filosofiniuose šaltiniuose ir turėjo greičiau filosofinį-orientacinį pavyzdį žmogui.

   Mokslininkai  tyrė šeimas Škotijoje ir Anglijoje ir nustatė, kad turintys aukštesnį intelekto lygmenį žmonės turi mažiau organizmą veikiančių mutacijų.

David`o Hill`o komanda iš Edinburgo universiteto Anglijoje ištyrė 20 000 žmonių, dalyvavusių Generation Scotland projekte, kuris tyrė giminių genomą. Mokslininkai naudojo statistinį metodą, tiriantį efektą, kuris veikia intelektą dėka retų genetinių variantų, esančių šeimos genome.

   Teoriškai, protingi žmonės tampa tokiais todėl, kad turi palankius genetinius rinkinius, kurie stimuliuoja jų IQ. Galima būtų teigti, kad toliau evoliucionuojant, toks genų rinkinys turėtų plėstis ir daugiau paplisti. Bet David`o Hill`o atradimas nurodo į labai retus genų variantus ir mutacijas, kurios kenkia organizmui ir kurias galima lengviau patikrinti, tiriant vienos šeimos liniją. Evoliucijos metu vidinės paklaidos kaupiasi ir sudaro „mutacinį krovinį“, kuris perduodamas nuo žmogaus žmogui. Mokslininkai spėja, kad nuo jo priklauso intelekto lygis.

   Protingesni žmonės gyvena sveikiau i ilgiau, nors dar nėra suprantama, kodėl. Galbūt todėl, kad jie laikosi sveikesnio gyvenimo būdo. Bet Hill`o tyrimai parodo, kad tai taip pat įtakoja genetika.

   Kitas tyrimas teigia, kad turintys aukštesnį IQ lygį vaikai turi mažesnę riziką tokioms ligoms, kaip insultas, vėžys, kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių ligos.

  Tyrimai parodė, kad aukštesnio intelekto žmonės gyvena ilgiau, nei turintys žemesnį IQ lygį. Mokslininkai ištyrė 33 536 vyrus ir 32 229 moteris, gimusius Škotijoje 1936 metais ir atlikusius IQ testus 11 metų amžiaus. Mokslininkai nustatė, kad turintys aukštesnį intelekto lygį žmonės turėjo mažesnę mirties riziką iki 79 metų. Pavyzdžiui, daug didesnis vaikų IQ sumažina mirtingumą nuo kvėpavimo takų ligų 28%, koronarinės širdies ligų 25%, mirtingumą nuo insulto 24%.

Panašių tyrimų ateityje daugės ir jų svarba didės, nes ateityje būtent intelektas bus viena pagrindinių žmonijos vertybių.

 

Naujienlaiškio prenumerata.

Palaukite...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *