Eksperimente dalyvavo 15 dalyvių porų, kurie matėsi ir kalbėjosi pirmą kartą. Dalyviai buvo atskirti pertvara, kad nematytų vieni kitų. Jie galėjo užduoti 30 klausimų 5 skirtingomis temomis. Eksperimento metu mokslininkai naudojo encifolografą, kuris matavo smegenų aktyvumą alfa, beta, delta ir teta ritmuose. Kontrolei buvo naudojamas tų pačių dalyvių smegenų aktyvumo vaizdas ne pokalbio metu.
Jau pačioje pokalbio pradžioje mokslininkai pastebėjo smegenų sinchronizaciją – ji vyko alfa, beta, delta ir teta ritmuose. T.y., pokalbio metu žmonių smegenys įvairiuose lygiuose pradėjo sinchronizuoti savo ritmus. Kiekviena pora turėjo savo individualią sinchronizavimo struktūrą, būdingą tik jai vienai. Kiekviena pora turėjo savo asmeninį sinchroninį piešinį.
Kalbėdamiesi su kitu žmogumi, mes nesąmoningai sinchronizuojamės su juo – jo būsena, pasaulio matymu, pergyvenimais, gyvenimo patirtimi, problemomis, pasiekimais ir pralaimėjimais. Mūsų smegenys automatiškai prisiderina ir dalinasi abipuse patirtimi.
Stebėdami save iš šalies, mes galime pamatyti, su kuo mus traukia bendrauti. Pagal tai galime daryti išvadas, kur link mes judame. Pasąmoninis poreikis atspindi mūsų vidines tendencijas, todėl atsitiktinumų nebūna.

Nuojauta o ne sincronizavimasis…
Tiesiog terminas sinchronizavimas, turi platesnę reikšmę ir giliau atspindi, vykstančių procesų prasmę.