Kvėpavimo procesas yra be galo svarbus žmogaus organizme, apie jį daug pasakojama ir rašoma. Kad geriau jį suprastume, turėtume pažvelgti į patį kvėpavimo procesą plačiau, iš šalies, nes daugeliu atveju šis procesas yra labai siaurai interpretuojamas.

Kai pakeičiame dėmesio fokusą iš lokalaus į daug platesnį, tuomet anksčiau buvusi labai svarbi lokali detalė visame dideliame mechanizme praranda savo išskirtinumą ir tampa tolygi kitoms sudedamosioms dalims ir niekuo neišsiskiria pagal prasmę ir vertę.

Todėl einantis sąmoningumo keliu žmogus visada mokosi matyti ir vertinti ne lokalius daiktus ar savybes, bet pamatyti platesnį ir gilesnį vaizdą. Tame ir yra sąmoningumo esmė – pereiti nuo dalių matymo į visumos suvokimą, nes visuma visada svarbesnė už lokalias dalis.

Kvėpavimas – vienas iš svarbiausių kūno prisitaikymo prie aplinkos mechanizmų. Tam, kad žmogus išgyventų jį supančiame pasaulyje, žmogaus kūnas turi prie jo prisitaikyti. Šiam tikslui gamta sukūrė žmogaus organizme adaptacinius mechanizmus, skirtus padėti prisiderinti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Visi adaptaciniai mechanizmai veikia vienu esminiu principu: prisitaikant prie aplinkos sąlygų, visi procesai turi išlaikyti tarpusavio pusiausvyrą. Tai savotiška svertų sistema, kuri kompensuoja perkrautas dalis ir aktyvuoja pasyvias. Visa tai didžiąja dalimi kontroliuoja homeostazė – funkcija, kuri palaiko pusiausvyrą tarp vidinių ir išorinių procesų.

Kvėpavimas – viena iš kūno adaptacinių sistemų, padedančių prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų taip, kad būtų išlaikyta vidinė pusiausvyra ir galėtų funkcionuoti visos sistemos, organai ir sąmonė. Kvėpavimas – tai priemonė, kuri kritinėse sąlygose, kai reikia naudoti daugiau organizmo resursų ir energijos, padeda automatiškai įjungti savireguliaciją ir palaikyti prisitaikymą prie sudėtingų sąlygų.

Sąlygoms pasikeitus, pasikeičia ir vidinė savireguliacija – kvėpavimas įgauna kitokį ritmą, o visi adaptaciniai mechanizmai, kurie buvo panaudoti, sugrįžta į pradinę būseną.

Skirtingai nei kitus kūno adaptacinius mechanizmus, kvėpavimą žmogus geba kontroliuoti. Smegenyse yra neuronai, kurie leidžia žmogui kontroliuoti kvėpavimo procesą. Tai reiškia, kad žmogus gali sąmoningai valdyti kvėpavimo ritmą, aktyvuodamas arba sulėtindamas jį, priklausomai nuo tikslų, kurių jis siekia. Tačiau prieš tai reikėtų susipažinti su pagrindiniais, elementariais organų ir sistemų saugos principais.

Smegenys, kaip ir visas kūnas, funkcionuoja tuo pačiu pusiausvyros principu. Smegenys – labai sudėtinga sistema, jungianti dešimtis milijardų neuronų, kurie turi veikti darniai, sinchroniškai, maksimaliai tiksliai ir greitai, pasikeičiant tarpusavyje informacija apie kūne vykstančius procesus ir apie išorines sąlygas. Todėl komunikacijos tikslumas yra svarbiausias rodiklis. Tačiau visa ši darna gali veikti tik pusiausvyros sąlygose. Būtent vidinė pusiausvyra smegenims yra fundamentalus dalykas.

Bet kokios CNS (centrinės nervų sistemos) perkrovos yra kategoriškai neleistinos. Mažiausios nervų sistemos perkrovos įneša pakitimus į visos sistemos darbą, o tai yra: organų veikla, kūno orientacija erdvėje, informacijos apdorojimas, skysčių paskirstymas, kraujotakos palaikymas.

Vidinės perkrovos griauna stabilius ryšius, kurie palaiko visų organų ir sąmonės darnią tarpusavio veiklą. Todėl perkrovos veda prie visų sistemų pertempimų – vidinių komunikacijų ir kokybiško funkcionavimo sutrikimų, o su laiku – ir daugybės fiziologinių ligų išraiškų. Posakis “Žuvis genda nuo galvos” puikiai iliustruoja šią situaciją: neadekvatūs procesai galvoje pražudo ir nusitempia paskui save ir visą kūną.

Pastebėjimas – būtent pusiausvyra, vidinių procesų darnumas, sinchroniškumas ir tolygumas yra visų pagrindinių pasaulio religinių praktikų pamatas. Visi šie procesai galimi tik žemo intensyvumo ir vidinės tylos sąmonės būsenoje. Todėl didžiosios religijos visada akcentavo proto ramybę kaip fundamentalų pagrindą, rodė perkrauto proto ir kūno neigiamas pasekmes, nes tik ramioje sąmonėje vyksta konstruktyvūs procesai.

Pavyzdžiui, jogos kvėpavimo praktikos – Pranajamos (nepainioti su Rebefingu ir Cirkuliaciniu kvėpavimu) visada buvo skirtos proto nuraminimui, t.y., sukurti sąlygas, kuriose peraktyvuotas protas ir kūnas nurimtų ir atgautų pusiausvyrą.

Pusiausvyros principų neišmanymas ir logikos primityvumas privedė žmones prie individualaus pusiausvyros suvokimo interpretavimo, ir nuo fundamentalių principų perkėlė akcentą į praktikų efektą – kai išraiškos formos tampa svarbesnės už esmę.

Įsivaizduokite mažą vaiką, kuris stebi lauko fejerverkus ir prašo tėvų: ar galėtų jis tokius fejerverkus turėti namuose ir ten juos sprogdinti? Tėvai supranta, kad fejerverkai – ne žaislas, ir kad viskas gali baigtis tragiškai, nes jie supranta tų gražių efektų pasekmes. Tačiau vaikas dar neturi patirties ir nesugeba to suprasti, todėl žavisi ryškiomis spalvomis, vaizdais ir sprogimais.

Efektų ir aštrių pojūčių siekis yra būtent nebrandžios sąmonės požymis. Nebrandi sąmonė  žavisi išorinėmis išraiškomis ir efektais, o brandi sąmonė ieško prasmės.  Gili prasmė niekada neturės ryškių išraiškų, nes pusiausvyra visada neutrali.

Štai čia ir prasideda liūdniausia dalis, kai nebrandi sąmonė pradeda manipuliuoti praktikomis, neturėdama nė menkiausio suvokimo apie pusiausvyros ir darnaus augimo principus. Jie interpretuoja procesus su kuo nori ir kaip nori, nesugebėdami pamatyti pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje, dėka savo siauro ir lokalaus matymo. O aktyvios kvėpavimo praktikos dar labiau susiaurina ir taip ribotas mastymo galimybes.

Taigi – Rebefingas arba Cirkuliacinis kvėpavimas – tai hiperventiliavimo praktikų formos. Kas yra hiperventiliacija? Tai padažnėjęs ir/arba pagilėjęs kvėpavimas. Tačiau padažnėjęs kvėpavimas po fizinio aktyvumo – tai normalus dalykas, bet jei kvėpavimas padažnėja ramybės būsenoje – tai jau hiperventiliacija. Hiperventiliacijos metu padidėja anglies dioksido  (CO2) išsiskyrimas, dėl to sumažėja jo kiekis kraujyje.

Hiperventiliacija yra kūno adaptacinis mechanizmas prie išorinių stresinių faktorių.  Mažėjant kraujyje (CO2), sutrinka kalcio perdavimas ląstelėse. Tai suaktyvina raumenų susitraukimo savybes, didina raumenų įtampą, padidina receptorių jautrumą adrenalino veikimui. Paprastai tariant, paruošia žmogaus kūną aktyviems veiksmams – kovoti arba bėgti

O kas nutinka, jei žmogus su niekuo nekovoja ir niekur nebėga? Kaip ir kitose stresinėse būsenose – kai stresas iš adaptacinio gali pereiti į patologinį chronišką stresą, su ta pačia simptomatika. Suaktyvėja ne tik raumenų susitraukimo funkcija, bet taip pat ir kraujagyslių lygieji raumenys.  Sumažėjus CO2, pastebimas ryškus kraujotakos sulėtėjimas galvos smegenyse. T.y., smegenys įvedamos į didelį stresą, kai į jas nepapuola kraujas ir sumažėjus CO2  kiekiui, prasideda smegenų hipoksija

Pradeda svaigti galva, sutrinka orientacija, žmogus alpsta, prarandama koncentracija ir atsiranda pojūtis, kad iškrenti iš realybės, susiaurėja sąmonės galimybės, gali pradėti dilgčioti rankas ir kojas, pradeda šalti galūnės, gali prasidėti kūno raumenų spazmai, prasideda vaizdinių matymas, gali būti haliucinacijos ir neįprasti garsai. Visa tai yra ne „dvasingumo praktikų rezultatas“, o smegenų hipoksijos ir streso rezultatas.

Visuose šiuose efektuose nėra jokio „dvasingumo“. Didieji „mokytojai“  smegenų ir kūno stresinę būseną pateikia kaip kažką stebuklingo, akcentuodami ryškius efektus.  Bet kokia sąmonės dezorientacija dėl panašių praktikų neturi nieko bendro su dvasingumu. Priešingai, dvasingumas – tai procesas, kuris atneša proto ramybę ir aiškumą be jokių ryškių efektų.

Pastebėjimas –  “guru” daug metų pasakoja, kad Rebefingas leidžia prisotinti kiekvieną ląstelę deguonimi, ir dėl to organizmas daug geriau funkcionuoja, o jūs nuo to būsite laimingesni ir sėkmingesni? Bet ar žinote, kad padažnėjęs kvėpavimas sumažina deguonies kiekį Verigo – Boro efekto dėka? Esmė tame, kad pH ir CO2 koncentracija turi labai didelį poveikį deguonies surišimui hemoglobinu. Kai jungiasi CO2 ir H+ jonai, hemoglobino gebėjimas surišti CO2 sumažėja. Tai reiškia, kad hiperventiliacijos dėka sumažėja CO2 kiekis, dėl to  hemoglobinas blogiau atiduoda deguonį. Paprastai tariant – hiperventiliacija, mažindama CO2 kiekį kraujyje, sumažina galimybę įsisavinti deguonį. Tai visiškai prieštarauja tam, ką pasakoja kvėpavimo “mokytojai”! Juk būtent dėl dažno kvėpavimo žmogaus kūnas įsisavina mažiau deguonies, todėl kyla klausimas:  ar tiek metų pasakodami apie greito kvėpavimo naudą, vesdami seminarus ir rašydami knygas, “mokytojai” nesugebėjo paskaityti fiziologijos pagrindų? Fenomenalus atvejis!

Kadangi CNS veikimo pagrindas yra darnumas, pusiausvyra ir tikslus signalų perdavimas, tai padidėjęs stresas, kurį sukelia hiperventiliacinės praktikos, pradeda griauti šių procesų pagrindus. Iš pradžių griūva silpniausios grandys ir ryšiai, o vėliau ir didelės ryšių struktūros. Jums pasakoja, kad atsikratote blogų prisiminimų, prisirišimų ir problemų, nes tai ir yra ryšiai smegenyse, o iš tiesų griaunami absoliučiai visi ryšiai – ir blogi, ir geri, griūva ne tik neseniai suformuoti junginiai, bet ir ryšiai, atsakingi už fiziologinius procesus kūne. Ir šis poveikis pasiekia visas sistemas: nervų, kraujotakos, raumenų. Ryšiai, kurie turi palaikyti darnų ir tolygų veikimą, yra tiesiog “išdeginami”.

Gal teko matyti filmus, kur rodoma, kaip metami napalmo sviediniai į džiungles, kur slepiasi partizanai, ir tie napalmo sviediniai išdegina viską – ne tik partizanus, bet ir džiungles su visa gyvybe. Taip ir hiperventiliacija – sudegina visus ryšius organizme, o ryšių griovimas yra viena iš pagrindinių visų psichikos ir neurodegeneracijos ligų priežasčių.

Tokios praktikos ilgalaikėje perspektyvoje griauna viską. Žmogus po truputį kvailėja, silpnėja jo atmintis, mažėja adekvatumas, prastėja teisingų sprendimų pasirinkimo galimybės, žmogus daro daugiau klaidų gyvenime. Be kognityvinių problemų, laikui bėgant, prasideda ir fizinės kūno sistemos griūtis.

Pastebėjimas – jei kalbatės su žmogumi, kuris 10-15 metų stipriai geria, jūs nesistebite, kad jis nusišneka, kalbant paprasčiausiomis temomis. Jūs suvokiate, kad alkoholis pažeidė jo gebėjimą adekvačiai vertinti faktus ir informaciją. Bet jei jūs sutinkate nevartojantį alkoholio žmogų – “dvasinį guru”, kurio logika yra tokia pati primityvi ir absurdiška, kai jis pasakoja apie dvasinius pasiekimus, nušvitimus ir kitokią “dangišką maną”, tiesiog perpasakodamas knygas? Žinoma, kyla abejonių, kad savo suvokimo primityvumu jis primena tą neadekvatų alkoholiką. Tiesiog atkreipkite į tai dėmesį.

Pastebėjimas – smegenų reakcijos į stresą ne visada susijusios su adrenalino ar kortizolio išsiskyrimu. Stresas gali skatinti ir dopamino išsiskyrim. Į dirbtinai sukeliamas stresines vidines būsenas smegenys reaguoja, bandydamos atstatyti pusiausvyrą, ir tam, kad sureguliuotų vidinius procesus nuo „perkaitimo“, išskiria dopamina. Būtent šis mechanizmas ir naudojamas, manipuliuojant „dvasinėmis būsenomis“. Kai pasiekiama „euforija“ nuo panašių praktikų yra interpretuojama kaip dvasingumas, palaima, išsilaisvinimas.  O tai tėra tiesiog organizmo reakcija į padidėjusias vidines perkrovas. Žmonės vardan trumpalaikio „pigaus dvasinio kaifo“ sumoka didelę kainą ilgalaikėje perspektyvoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną faktą. Kadangi hiperventiliacinės praktikos yra tiesioginis didelio intensyvumo stresas mūsų smegenims, kuris palaipsniui griauna ir išderina visus vidinius ritmus, laikui bėgant tai gali suformuoti  hiperaktyvius židinius centrinėje nervų sistemoje. Žmonės, kurie tai praktikuoja reguliariai, vos per kelis praktikos mėnesius  jau suformuoja pirminius ir automatinius įgūdžius. Tokiu būdu žmoguje formuojasi aktyvūs centrai, kurie pačiam žmogui nepastebint,  generuoja neadekvatų aktyvumą visose smegenyse.

Moters smegenys yra daug aktyvesnės, nei vyrų, o ir moterų hormoninė sistema yra daug geriau išvystyta. Panašios aktyvuojančios praktikos moters sąmonei duoda daug ryškesnį ir greitesnį efektą, todėl jos labiau linkusios „svaigintis“ tokių praktikų rezultatais. Tačiau tame ir slypi didžiausias pavojus, nes didelio lygio stresas po panašių praktikų griauna stabilius vidinius smegenų ryšius. Taip žmogus pats, tikslingai, to net nesuvokdamas, griauna savo rezervines galimybes, kurios jam skirtos visam gyvenimui. Ilgainiui neišvengiamai tai duoda labai tragiškus rezultatus.

Net  48% moterų turi potencialią tikimybę susirgti neurodegeneratyvinėmis ligomis (silpnaprotyste, parkinsonas, išsėtinė skleroze, alzheimeris ir pan.), vyrams tikimybė susirgti sudaro 36%. Tokius rezultatus parodė 26 metų tyrimų analizė. Tai reiškia, kad užsiimant veiklomis ar praktikomis, kurios sukelia centrinės nervų sistemos stresą, jūs neišvengiamai papulsite į potencialią pavojaus grupę

Platus 30 metų stebėjimas, ištyrus apie milijoną žmonių, parodė ryšį  tarp streso ir autoimuninių ligų (kai pažeidžiamos organizmo sistemos, audinių grupės arba pavieniai organai). Streso poveikis didina galimybę susirgti autoimuninėmis ligomis 30-40%, iš kurių pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų sudaro 80% – 20%

Tie sąmonės stabilumo rezervai, kurie yra labai vertingi ir reikalingi viso gyvenimo eigoje, yra tiesiog deginami ir griaunami vardan trumpalaikės „dvasinių praktikų euforijos“.

Svarbu pažymėti dar vieną be galo svarbų faktorių:  nervų sistemos būsena prieš susilaukiant vaikų persiduoda palikuonims. Žmogus, vartojantis tokį „dvasinį kaifą“ turi suprasti, kad jis yra atsakingas ne tik už savo vaikus, bet ir už tolimesnes savo giminės kartas. „Tėvo stresas prieš pradedant palikuonis gali būti palikuonių šizofrenijos ir psichozių priežastimi

Kembridžo universiteto tyrimas: Moters stresinė būsena pastojant daro įtaką vaiko streso lygiui 11 metų amžiuje. Vaikų streso hormono lygis ženkliai didesnis

Taigi, žmogui visa tai labai brangiai atsieina: pirma – jis susimoka savajam “guru”, antra – jis atiduoda už tai savo psichinę ir fizinę sveikata, ir trečia – jis aukoja savo būsimų vaikų psichinę ir fizinę sveikatą bei jų ateities gerovę.

Asmeninių trenerių, saviugdos mokytojų, koučerių, jogų ar psichologų vedami Rebefingo mokymai parodo aukšto lygio specialistų nekvalifikuotumą. Taip pat tokių praktikų mokymas yra ryškus žmogaus atsakomybės nebuvimas ir, kas baisiausia, vidinės moralinės bedugnės požymis. Apie tai viename iš sekančių straipsnių.

Būkite sąmoningi !

P.s. Paspaudus raudonai paryškintus žodžius, atsidaro nuorodos į tyrimus.

Naujienlaiškio prenumerata.

Please wait...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!

 

 

 

 

20 Comments

        1. Sveiki,

          Nesvarbu, kaip pavadinsite hiperveltiliacija, ar rebefingu, ar cirkuliaciniu kvėpavimu, ar sąmoningu kvėpavimu, ar kvantiniu. Esmė ta pati, tai hiperventiliacinis principas. Tai visiškai priešingas principas nei taikomas pranajamose. Straipsnį, galima apibendrinti pačio autoriaus žodžiais: ” Although the kind of breathing used in breathwork has been called ‘voluntary hyperventilation’ to distinguish it from this medical condition, our question was,“does breathwork involve hyperventilation? The correct answer, I believe, is no.” I believe, is no 🙂 Tai puikiai paaiškina teorinę įrodomąją straipsnio bazę, neskaitant literatūros kurios puse iš autorių galima priskirti pamokslininkams. Viskas daroma daug paprasčiau. Surenkama grupė žmonių turinčių problemas, atliekami tyrimai, vėliau daromos praktikos, ir analizuojami rezultatai. Ne “guru” o medikų. Iš rezultatų galime daryti išvadas. Per daugeli metų to niekas nesugebėjo padaryti, nėra jokių tarptautinių publikacijų. Kaip pvz jogos pranajamos labai puikiai tiriamos neurofiziologų ir publikuojami tyrimai. Bet jogos pranajamos veikimo principas priešingas nei rebefingas 😉

          admin
  1. Labai idomus straipsnis. Tik noretusi saltiniu i kur informacija panaudota. Butent moksliniu publikaciju. Nes kas liecia tuos visu rebefingu “guru” tai tikrai juokas is ju ima. Bet yra kitos intensyvaus kvepavimo ir suderinimo su salciu praktikos kurios veikia nuostabiai ir mokslu patvirtintos, nors pradziai, atrode, kad priestarauja mokslui. Wim Van Hoff a.k.a Iceman yra to pavyzdys https://www.youtube.com/watch?v=VaMjhwFE1Zw .

    Rokas
    1. Sveiki, neteko girdėti apie kvėpavimo praktikas šaltyje. Dėl mokslinių šaltinių, tai jie yra straipsnyje. Paspaudus raudonai pažymėtus žodžius, jus perkels į tyrimus.

      admin
  2. Ka manote apie M. Driuko rebefingo veiklą ir kodėl jis būdamas sąmoningas žmogus, perskaitęs ne vieną mokslinį šaltinį šia tema propaguotų šią praktiką tūkstančiams žmonių?

    Gediminas
    1. Sveiki, nieko nemanau, Aš nepažįstu jo. Kas dėl sąmoningų asmenybių, tai viskas paprasta. Sąmoninga asmenybė nenaudos technikų, kurios griauna organizmo darnaus veikimo principus, tokius kaip pusiausvyra, harmonija, sinchronizacija, ką būtent daro rebefingas. Nėra jokios mokslinės literatūros kuri rekomenduotu praktikas, griaunančias smegenų veiklą. Pseudo “mokslinės” literatūros pilna, bet jūs nerasite to jokiuose pripažintuose pasauliniuose moksliniuose leidiniuose. Dėl žmonių, manau, jie vaikšto į panašias praktikas, dėl informacijos stokos ir jos moksliško pateikimo. Žmogus gali atsidaryti Googla ir paskaityti, kaip veikia hiperventiliacija ir prie ko ji priveda. Tada žmogui naturaliai kyla abėjonės ir jis daro išvadas. Informacija viešai prieinama. Dažniausiai žmonės žavisi gražiu įpakavimu, o ne veikimo principu.

      admin
  3. Labai ačiū jums už žmogaus apšvietimą, su tokia šiandienos pasiūla žmogui lb lengva pasiklysti praktikų ir informacijos šabakštynuose.. Tikiuosi daugiau tokiu mokslu patvirtintų straipsnių.. 💚

    Gita
  4. Dabar turiu gyventi su panikos priepuoliais,sveikatai kenksmingų vaistų dozėmis ir neaiškia perspektyva pasveikti.Nenusakomai gailiuosi pakliuvusi ant rebefingo kvėpavimo gražiai ir gundančiai supakuoto kabliuko…

    Agne
  5. Mokslas remiasi prielaidomis ir istoriškai žvelgiant nuolat klysta ir iš klaidų mokosi. Atšaukia ankstesnius garsiai rėkautus įrodymus, paneigia ir vėl iš naujo kapstosi bandydami su naujom prielaidom žvelgti į žmogaus kūną, pamiršdami, kad sielos jie niekad neištirs.

    Sg
    1. Čia aprašyti dalykai, tiesiog detalizuoja tuos principus, apie kuriuos kalbėjo dar senovės išminčiai. Gili pusiausvyra ir proto ramumas yra sveikatos pamatas, visa kita veda į kraštutinumus. Mokslas detalizuoja ir parodo tų kraštutinumų principus ir toli einančius efektus. Mažiau reikėtu tikėti rebefingo guru pasakom apie poveikį sielai. Tai nieko bendro neturi.

      admin
  6. it seems to me that the author has not spoken to anyone who has been doing rebirthing for 20 or 30 or 40 years.
    it sounds like he has no real direct experience with pranayama or rebirthing…
    it sounds like he has only his ideas,
    it sounds like he lives in his head and his books, not in his body or in real life!
    he says pranayama is the opposite of hyperventilation,
    but “kapalabhati” and “breath of fire” is pure hyperventilation!
    and there are other pranayama exercises that apply hyperventilation.
    and so he has not really studied or practiced pranayama.
    and his study of rebirthing is also very limited and narrow, or completely absent.
    he thinks that rebirthing is hyperventilation. he thinks they are one and the same practice.
    it is true that some people accidentally hyperventilate while learning rebirthing,
    but that doesn’t mean that it is the purpose or the practice of rebirthing!
    and it is silly to think that because some people accidentally hyperventilate when learning rebirthing that they should not do rebirthing.
    That is like saying that because a child falls and bumps their head or scratches their knee when learning to walk that they should not do walking!
    also, contrary to what he thinks: a temporary chemical imbalance related to hyperventilation is a very small price to pay for a lifetime of health benefits and spiritual rewards!

  7. Visiškai nesutinku su šito moksliuko, galimai paties gyvenime pilnai nesirelizavusio postringavimais apie rebefingą.
    Visų pirma, ar tik ne mano paties prieš porą metelių baigtame VDU yra apginta magistro tema apie visakerioipą giluminio cirkuliacinio kvėpavimo naudą (kuris, beje, labai artimas prigimtiniam kūdikio kvėpavimui, kol jo “tvarkingų žmonių visuomenė” neišauklėja kitaip…)
    Antra, kodėl turiu apskritai tikėti mokslo vyrais, kai jie būdami pražilę, nutukę vidutinybės (realiame gyvenime) postringauja apie TIKRĄJĄ FIZIOLOGIJĄ. Iš kur jums, mielieji vakarų akademijos siaurapročiai, žinoti apie Gyvatą ir iš kur ji ateina (beje, jei ką pats esu ir bakalaurą ir magistrą pasibaigęs, taip kad …)
    Ir galų gale, kas geriau – “užturbinti” save natūraliai tiesiog oro pertekliumi (nors ir absurdiškai tai skamba kiekvienam savivokiam žmogui) ar momentinio nušvitimo tikslais vartoti Ajuascą/DMT?

    Kviečiu apmąstyti!

    Jurgis Mykolas
    1. Pirma. Dar ne tokių kosminių darbų galima pamatyti gynimuose. Giluminis cirkuliacinis kvėpavimas, dar ne pats absurdiškiausias dalykas. Vaikai nekvėpuoja iki hipoksijos.
      Antra. Taip, kaip jūs akcentuojate savo išsilavinimą, jums bus nesunku, visą pateiktą medžiagą paneigti tuo pačiu mokslu.

      Galu gale: ““užturbinti” save natūraliai tiesiog oro pertekliumi” – Rebefingo metų nėra oro pertekliaus, atvirkščiai prasideda hipoksija! Būtent kol žmogus kalba apie aukštas materijas, o nesugeba atsidaryti Google ir perskaityti apie Boro efektą, tol ir bus toks absurdas.

      P.S. Galite palikti nuorodą į savo magistrinį darbą. Būtu įdomu visiems susipažinti.

      admin
  8. Eilinės “geros” naujienos Rebefingo fanams ir mokytojams 🙂 “Ar manote, kad mažėjantis psichikos aštrumas „tiesiog ateina su amžiumi“? Pagalvokite dar kartą” (https://neurosciencenews.com/cognitive-decline-age-14786/…)

    Nauji tyrimai rodo, kad kognityviniu funkcijų silpnėjimas ne visada susijęs su amžiumi. T.y. sąmonės senatvė gali ateiti daug ankščiau nei fiziologinio amžius pakitimai. „Mes ilgą laiką buvome mokomi, kad kognityvinės problemos yra„ tik dalis senėjimo “, – aiškina R. Christopher „Tačiau šiuolaikiniai medicinos tyrimai rodo, kaip kūno pokyčiai, sukeliantys tokias ligas kaip demencija, atsiranda dar ilgai, iki simptomų, kuriuos mes susiejame su„ senatve. “ Reikia nepamiršti, kad kognityviniai sutrikimai tiesiogiai susiję su kitų sistemų stabiliu veikimu. Specialistas pažymi, kaip pavyzdį ” Kognityviniai sutrikimai yra „pats stipriausias nepriklausomas prognozuojantis veiksnys“, susijęs su vyresnio amžiaus žmonių mirtingumu, gyvenančių su širdies nepakankamumu.

    Kognityvinės problemos paskui save traukia begalę ligų. Bet ką tai turi bendro su Rebefingu ar cirkuliaciniu kvėpavimu ?

    Kaip žinome Medicininį faktą, kad žmoguje hiperventiliacija prasideda viršijus minutinį savo plaučių kvėpavimo tūrį, kas vyksta rebefingo metu. Tada iškvepiama per daug CO2, dėl to siaurėja kraujagyslės, o dėl susiaurėjusių kraujagyslių smegenų mityba prastėja. T.y. kuo greičiau kvėpuojama, tuo mažesnis kraujotakos aktyvumas smegenyse, tuo didesnė apkrova smegenų kraujagyslėm ir kapiliaram, prasideda hipoksija. Kas iš to ?

    Pasak paskutinių tyrimu (https://www.sciencedaily.com/releas…/2019/…/190820081855.htm) mokslininkai pateikė modelį, kuris paaiškina, kodėl senstant, blogėja kognityviniai gabumai ir atmintis. Pasak mokslininkų: senstant stambios arterijos, tokios kaip aorta, praranda elastingumą ir nustoja slopinti vibraciją, atsirandančią širdies plakimo metu. Dėl to visa našta tenka mažesniems kraujagyslėms, įskaitant kapiliarus, kurie maitina smegenis.

    Smegenų kapiliarų pažeidimas neigiamai veikia jų gebėjimą greitai sureguliuoti kraujo tiekimą į vieną ar kitą smegenų skyrių, maitinant ląsteles deguonimi. Todėl žmogus blogiau susidoroja su sudėtingomis kognityvinėmis užduotimis.

    Remiantis modeliu, hipokampas, smegenų dalis, formuojanti ir išsauganti atmintį, pažeidžiama. Priežastis ta, kad jis yra šalia palyginti didelių kraujagyslių, patiriančių didelius svyravimus. Dėl šios priežasties blogėja kraujotakos tiekimas hipokampui ir visų pirma blogėja kognityvinės funkcijos ir atmintis. Reikia nepamiršti, hipokampas atsakingas taip pat už emocijų adaptyvumą ir reguliavimą.

    Rebefingo metu pažeidžiamos ir silpninamos smegenų kraujagyslės ir kapiliarai, kurie atlieka fundamentaliai svarbias savireguliacinias funkcijas. Norite ankščiau laiko turėti sveikatos problemų? Rebefingas jums tai padės, be problemų 😉 pagreitinsite senatvės atėjimą ir senatvės neurodegeneratyvines ligas.

    admin
  9. – Šių metų Nobelio premija, fiziologijos ir medicinos srity, skirta už hipoksijos mechanizmo detalų nustatymą. Parodančio ne tik visą grandinę vykstančių procesų, bet ir neigiamas pasekmės prie kurių priveda hipoksija. Bus geras apmąstymas Rebefingo ir Cirkuliacinio kvėpavimo mėgėjams, kurių praktika sukelia ne tik audinių hipoksiją, bet ir smegenų. Už visų gražių “gurų” pasakojimų slypi ilgalaikės pasekmės.

    Įdomu ar Rebefingo ir cirkuliacinio kvėpavimo “guru” pasakoja, apie tokius praktikų galimus rezultatus ? “Anot mokslų daktaro, šie atradimai yra labai svarbūs, nes dažniausiai visas deguonies kiekio sumažėjimas yra siejamas su vėžinių auglių vystymusi.„Vėžiniuose augliuose yra sumažėjęs deguonies kiekis ląstelėse. Atradimai leido geriau suprasti auglių atsparumo priežastis. Vėžiniai augliai atsparūs tiek radioterapijai, tiek chemoterapijai. Jie turi vadinamąsias hipoksines ląsteles. Vyksta pokyčiai, padedantys ląstelėms išgyventi. Pradedami sintetinti kai kurie junginiai, ląstelė daugeliu atvejų sudaryta iš baltymų, kurie pradedami sintetinti. Tai leidžia ląstelei išgyventi“, – LRT.lt sakė dr. Arvydas Kanopka.
    https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1104448/su-naujuoju-nobelio-premijos-laureatu-dirbes-lietuvos-mokslininkas-apie-atradimo-svarba-ir-vezio-atsparuma?fbclid=IwAR35aB0i965BMvWtGnCQp6KLpGzFa4tqWFxU9hXI1be7OnXvLcngIlKrkD4

    admin
  10. Už tyrimus kvėpavimo fiziologijoje XXa yra paskirta net ne viena Nobelio premija (deja, LKKA ar VDU į juos nepretenduoja). Taigi neigti mokslinę pusę yra naivu. Taip, žmogaus organizmas veikia kur kas sudėtingiau, ir tam suprasti neužtenka mokyklinio lygio chemijos ar biologijos žinių. O žmogus, mokęsis fiziologijos, turėtų mąstyti giliau.
    Rebefingas kažkodėl niekaip negali įsisąmoninti tokio mechanizmo: kvėpuojama viršijant minutinį kvėpavimo tūrį – tai reiškia – daugiau deguonies – tai reiškia – mažiau CO2 – dėl to siaurėja kraujagyslės – hemoglobinas neatiduoda deguonies (Verigo Boro efektas) – todėl smegenys gauna mažiau deguonies – ir vyksta haliucinacijos, traktuojamos kaip dvasiniai patyrimai.
    Beje, ar susimąstėte, kodėl tiek daug aukštikalnių gyventojų (kur ore yra mažiau deguonies) yra ilgaamžiai?
    klauskit – galiu paaiškinti ir daugiau.
    http://www.jogoskelias.lt/joga/pranajama-15/lt/hiperventiliacijos-paradoksas–padidejes-deguonies-kiekis-kraujyje-issaukia-jo-trukuma-galvos-smegenyse–639.html

  11. Visalaik yra dvi medalio pusės,kuria pasirinksi Tu ir sugebėsi už tai prisiimti atsakomybę,tai ir bus Tavo tiesa,
    Kitu atveju turint problemų ir neieškant sprendimų,o laukti kol “sudžius ir ištrupės “tai žmogus kuriam reikia užaugt..O problemų mes turim,iš vaikystės,iš mokyklos,iš santuokų ir t.t ir jos velkasi kaip “šūdina virvė”,kurios niekam nenorim rodyti,bet norim gyvent gražiai ,laimingai ir ramiai,sutart šeimoje,su tėvais,darbe ir visuomenėje.
    Mano žinute būtų tokia,belsk ir bus atidaryta,tik daryk Tai negailėdamas jėgų,o į kurias duris klausk savo širdies,
    Jai nelabai dar pasitiki,ieškok išmintingų ir sėkmingų žmonių.
    Būkit laimingi ir padarysit kitus laimingais.
    Su Pagarba Raimondas

    Raimondas

Leave a Reply to admin Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *