Pastebėjimas – Rebefingas, giluminis cirkuliacinis kvėpavimas.

Skaitant tyrimus apie hiperventiliaciją, kuri yra tokių praktikų kaip Rebefingas ar giluminio cirkuliacinio kvėpavimo pagrindas, visada kildavo klausimas, kaip žmogus, sužinojęs apie tokių praktikų neigiamas pasekmes, norėtų tai sąmoningai praktikuoti ir kenkti savo organizmui?

Mes juk žinome iš begalės mokslinių tyrimų, kad pagreitėjęs kvėpavimas ramybės būsenoje sukelia hiperventliaciją, dėl kurios prasideda hipoksija, kai organai ir audiniai nebegauna pakankamo kiekio deguonies, prasideda didelės problemos, tokios kaip:

– audinių ir smegenų hipoksiją

– širdies aritmija,

– kraujagyslių siaurėjimas,

– Plaučių V/Q nesuderinamumas,

– hipokapnija.

Kai smegenims trūksta deguonies, prasideda nenumatytos cheminės reakcijos, pradeda išskirti neurotoksiškos aminorūgštys, vyksta begalė kitu neigiamų procesų, ir net gali privesti prie miokardo infarkto.

Keista, kad net jeigu žmonės, kurie aktyviai praktikuoja rebefingą ar giluminį cirkuliacinį kvėpavimą, sužino apie galimas neigiamas pasekmes, jie lyg to nesupranta. Kas ką besakytų – jie toliau aklai tiki į savo išgalvotas ir įsikaltas tiesas.

Čia kažkas panašaus į priklausančius nuo azartinių lošimų, kai visi žino, kad tai gali pasibaigti didelėmis problemomis, bet žmogus vis tiek negali sustoti.

Buvo atliktas įdomus tyrimas, kokią įtaką daro hiperventiliacijos sukelta hipokapninė išemija dopamino išsiskyrimui, naujagimių paršelių smegenyse, (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9269412/)

Paaiškėjo, kad po hiperventiliacijos smegenyse dopamino ir DOPAC ir HVA lygis padidėjo atitinkamai 195%, 110% ir 205%.!!! Dopamino sintezės greitis po hiperventiliacijos pagreitėjo beveik 4 kartus!

Fermentas buvo kovalentiškai modifikuotas (suaktyvintas) hiperventiliacijos sukeltos audinių išemijos metu ir liko aktyvuotas per atsistatymo laikotarpį. Mokslininkai pastebi, kad hiperventiliacijos metu sukelta išemija gali sukelti ilgalaikius dopamino sintezės pokyčius.

Paprastai sakant, hiperventiliacijos sukeliama hipoksija įsuka kompensuojančius mechanizmus, kurie pagreitina dopamino išsiskyrimą. O dopaminas – tai laimės hormonas, kai išskiriamas dideliais jo kiekiais, žmogų VEŽA.

Paprastam palyginimui – heroino tyrimuose su pelėmis dopamino ir DOPAC padidėjimas siekė 150-300%! https://onlinelibrary.wiley.com/…/10.1002/syn.890210207

Ir tai heroinas – viena pavojingiausių ir daugiausiai žalojančių narkotinių medžiagų. Būtent dopaminas, kuris sukelia laimę, skatina žmogų tęsti jo vartojimą neatsižvelgiant į visas neigiamas pasėkmes, kurios atsiras ateityje, o jos būtinai atsiras.

Kitas pavyzdys – kokainas, kuris tyrimuose su pelėmis parodo: Praėjus dešimčiai minučių po kokaino (10 mg / kg) vartojimo, sukelto dopamino atsako amplitudė padidėjo ir pasiekė lygį, kuris buvo 146 ± 26% išankstinio lygio vertinimu. https://wwwjneuroscii.orgcontentt/26/12/3206

Dopaminas yra neuromediatorius, kuris perduoda signalus tarp neuronų. Tai kontroliuoja ne tik psichines ir emocines reakcijas, bet ir motorines reakcijas. Dopaminas yra ypač žinomas kaip „laimės hormonas“. Jis yra atsakingas už mūsų išgyvenamą laimės jausmą. Net vadinamieji adrenalino antplūdžiai, tokie, kokie patiriami sportuojant, remiasi tuo pačiu modeliu. Adrenalinas yra artimas dopamino giminaitis.

Tačiau jei dopamino gaminama per mažai arba per daug, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Jei išsiskiria per mažai dopamino molekulių, gali išsivystyti Parkinsono liga, o perteklius gali sukelti maniją, haliucinacijas ir šizofreniją.

„Dopamino išsiskyrimas taip pat yra atsakingas už tai, kad žmonės tampa priklausomi, nes jie visada siekia malonumo, kad galėtų pasiekti vis aukštesnį dopamino kiekį“, – aiškina Haraldas Sitte iš „MedUni Vienna“ Farmakologijos instituto. – „Dopaminas yra priežastis, kodėl daugelis žmonių nuolat siekia patenkinti savo potraukį.” https://www.sciencedaily.com/rel…/2016/08/160831085320.htm

Paradoksas tame, kad visos senosios pasaulinės sąmoningumo ir religinės sistemos visada kaip pagrindinį tikslą siūlė – matyti realybę tokią, kokia ji yra. T.y. siekti vidinio balanso, o ne peraktivuoti vidinę biochemiją tam, kad kuo dažniau gautume didesnę malonumo „dozę”.

Suprantant mechanizmus, tampa daug paprasčiau suvokti, kodėl žmonės nenori pripažinti visų neigiamų panašių „dvasinių“ praktikų rezultatų. Visas tas šiuolaikinių „guru“ rodomas „dvasingumas“ yra toks pat biocheminių efektų vaikymasis.

Visa tai priminė Teletabių laidą. Kai Teletabiai, pilnomis laimes ir džiaugsmo akimis, kartoja vienas ir tas pačias „mantras“. Jeigu pabandote suvokti, kokią prasmę bando perteikti panaši laida, staiga nustembate, kad jokios! Taip ir čia, kai žmogus prarada prasmę, pradeda ieškoti malonumo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *