Pradžia

1Mus supantis pasaulis labai greitai keičiasi, žmonių gyvenimo ritmas kasdien darosi vis spartesnis. Toks greitas gyvenimo tempas įvilioja mus į nenutrūkstamas įvykių grandines, kurios laikui bėgant tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Dėl padidėjusio informacijos srauto per paskutiniuosius dešimtmečius, žmogus išeikvoja vis daugiau energijos, kad tą informaciją apdorotų ir pritaikytų. Žmogaus fiziologiniai mechanizmai jau dabar nebegali susitvarkyti su didėjančiu psichofiziologiniu krūviu, naujomis gyvenimo sąlygomis. Atrodytų naujausi pasiekimai,  išradimai turėtų supaprastinti ir palengvinti gyvenimą, tačiau realybėje aptinkame priešingus rezultatus – vis labiau auganti vidinė disharmonija.

Pastariesiems dešimtmečiams būdingas ne tik didėjantis informacijos greitis, bet ir augančios psichosocialinės problemos, ligų inercija, jaunėjančios ligos. Gyvenimo tempo augimas yra tiesiogiai susijęs su streso, depresijos, kitų psichinių sutrikimų gausa. Jau 2020 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, jog depresija užims pirmąją vietą ligų sąraše pagal sergamumą. Žmonės taip įpratę bėgti per gyvenimą, jog jie tiesiog nebenori, nebegali arba bijo sustoti. Dėl to atsiranda nerimas, nežinomybė ir vis dažniau aplanko beprasmybės jausmas. Gyvenimo tikslai, daiktai, siekiai ir pati gyvenimo filosofija bei pasaulėžiūra netenka prasmės, nebedžiugina, mūsų vidinis pasaulis darosi tuščias. Laikui bėgant, žmogus pradeda ieškoti atsakymų į klausimus, kurie sugebėtų jo gyvenimui suteikti prasmės. Vieniems tas poreikis ateina anksčiau, kitiems – vėliau. Vis didėjantis diskomfortas tarp savo vidinio pasaulio ir išorės žmogų verčia ieškoti. Toji paieška virsta į dar didesnes, nesibaigiančias paieškas; gerai, jeigu žmogui pasiseka ir jis randa kelią, bet jeigu rasti nepavyksta, žmogus jaučiasi lyg be vietos, visą gyvenimą blaškomas, įkalintas socialiniuose rėmuose, kuriuose nėra nieko, tik paviršutiniški gyvenimo tikslai ir siekiai. Tam tikrame gyvenimo etape mes visi pradedame kelti klausimus apie tai, kas mes esame, kur link einame, koks viso to tikslas, kokia prasmė ir pan. Tie klausimai nėra paprasti ir lengvi, atsakymai į juos ateina kartais ne taip greitai, kaip mums to norėtųsi. Bet kad suvoktume, kokia viso to prasmė, pirmiausia mes turėtume sau atsakyti, kas mes, kur mes, ir tik tada sužinosime, kur link mes einame!

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *