Psichologijos saulėlydis ?

qq2

Informacijos greičiai keičia viską. Globalizacijos procesai vyksta daug greičiau, nei anksčiau, nes pati globalizacija didžiąja dalimi priklauso nuo informacijos perdavimo greičio. Stebint šiuos procesus, kyla asociacija, tarsi žmonės gyveno ramiai ir taikiai, bet staiga supurtė nedidelis žemės drebėjimas. Sąmoningesni žmonės susipranta, kad žemės drebėjimas gyvenant šalia vandenyno nieko gero nežada, todėl paskubomis bėga krautis daiktus ir važiuoja kuo toliau nuo kranto. Kita gi, didžioji žmonių dalis, gyvena lyg niekur nieko: šeima, darbas, namai, laisvalaikis. Bet banga jau pakilo, ir laiko liko ne taip jau daug, o jei tiksliau – jo apskritai nebeliko.

O jei tiksliau:

Žmogaus sąmonė aplinkiniame pasaulyje orientuojasi tiesiniu būdu: sąmonė grupuoja aplinkinius įvykius ir procesus į jai patogius ir priimtinus šablonus-patirtis. Didėjant informacijos srautams, veikiančių smegenis dirgiklių kiekis išauga daugelį kartų. Ir nors smegenys yra plastiškos, bet veikdamos pagal tą patį tiesinį sulyginimo algoritmą, vis dažniau susiduria su problemomis. Jei informacijos kiekis vis auga, smegenys patiria stresą, nesugebėdamos apdoroti ir sugrupuoti visos ateinančios informacijos, todėl kyla vis didesnis vidinis sisteminis chaosas. Didėjant informacijos greičiams, mažėja tikslumas: krenta darbų rezultatyvumas, daugėja klaidų. Čia kaip su matematika mokykloje: jei pramiegojau matematikos pagrindus 4-5 klasėse, tai su kiekviena sekančia klase mano atsilikimas ir klaidos augs matematine progresija, aukštyn lekiančia kreive.

Tokiose sąlygose jei žmogus ir suranda kažkokia pusiausvyros salelę, jis kaipmat jos netenka, nes nuolat greitėjantis gyvenimas įpina žmogų į vis naujus gyvenimo įvykius, kurie kas kartą išmuša vidinį pusiausvyros tašką. Todėl žmogaus vidinio nestabilumo būsenos vis dažnesnės, o su laiku tai jau tampa gyvenimo norma.

Kas iš to seka? Tokioje situacijoje mūsų analitiniai gabumai prognozuoti ateitį vis mažėja – jie praranda tikslumą ir vertę. Mes turime apdoroti vis daugiau informacijos su paklaidomis, kad išgautume kažkokį vertingą sprendimą, įskaitant vėl ir vėl ateinančią informaciją. Paradigmos, kurios buvo veiksmingos prieš 20-40 metų, praranda savo efektyvumą, nes jų sprendimo būdai rėmėsi to meto sąlygomis. Dabar viskas pasikeitė: gyvenimo įvykių gausa be perstojo auga, persipina visos gyvenimo sritys. Psichologija, psichoterapija, kurios dar prieš kelis dešimtmečius buvo efektyvios, tokiomis sąlygomis praranda savo veiksmingumą – sprendimo būdai seni, o sąlygos jau pasikeitė.

qq5

Tai gerai atsispindi ir paskutiniuose darbuose, kurių vis daugėja:

“Nepasitikėkite viskuo, ką skaitote psichologinėje literatūroje.Tiesą sakant, du trečdaliai darbų turėtų būti nepatikimi” – rašo žurnalas “Nature”.

Brian’o Nosek’o vadovaujama mokslininkų grupė pasirinko 100 darbų, kurie buvo paskelbti vedančiuosiuose psichologijos žurnaluose ir pabandė atkartoti tyrimus bei gauti panašius rezultatus. Pakartotini tyrimai parodė, kad iš esamų darbų statistiškai patikimi rezultatai buvo tik 36% atliktų tyrimų! Tikrai įspūdingas skaičius. Neigiama prasme.
 
Kalifornijos Stanfordo universiteto epidemiologas John’as Ioanid’is teigia, kad tikrasis  rodiklis gali viršyti 80%, net didesnis, nei Nosek’o tyrime. Tai susiję su tuo, kad “Atkūrimo” projekto dalyviai dirbo kartu su aukštai vertinamais leidiniais, darbų autoriai glaudžiai bendradarbiavo su projekto komanda, kuri dažniausiai rinkdavosi dokumentus, kur naudojami palyginti paprasti metodai – viskas, kas turėjo palengvinti tyrimą.
     Kitas tyrimas, atliktas Jungtinėje Karalystėje, atskleidžia įdomius psichologų darbo niuansus:

46% psichologų ir psichoterapeutų kenčia nuo depresijos. 49,5% jaučiasi nevykėliais. Bendras vaizdas – perdegimas, žemas moralinis stabilumas, didelis streso lygis (70%) ir depresija –  pagrindinėje specialistų grupėje, kuri atsakinga už visuomenės psichinės sveikatos gerinimą.

Remiantis 2012 metais atlikta sveikatos ir žmogiškųjų išteklių meta-analize, kognityvinės elgesio terapijos (KET) nesėkmės gydant depresiją 13-36%, gydant pyktį ir agresiją 31-36%, nerimo sutrikimus 54%. Autoriai mano, kad nesėkmių procentas gali būti dar didesnis..
     Mokslininkai nustatė, kad KET būdu gydant depresiją, efektyvumas yra dvigubai mažesnis, nei anksčiau.
Ištyrę 70 KET darbų tarp 1977m ir 2014m, Tom’as Johnsen`as ir Oddgei’as Fribourg’as padarė išvadą, kad KET būdu gydant depresiją, ši terapija yra dvigubai mažiau efektyvi, nei anksčiau.

Tyrėjai pateikia labai gerą mintį: ” Senos technikos nebuvo klaidingos, jos tiesiog prarado savo efektyvumą. Jei laimės paslaptį sunku surasti, tai tik todėl, kad atsakymas pastoviai keičiasi”

Ir atsakymas vis greičiau kinta –  nauja realybė, naujos gyvenimo sąlygos priverčia mus keisti gyvenimo tikslus, sampratas ir vertinimo kriterijus. Mes turime susitaikyti su tuo, kad tai, kas buvo efektyvu ir prasminga vakar, gali būti visiškai neveiksminga ir nereikalinga rytdienai. Tokia nauja, pastoviai besikeičianti realybė, kuri reikalauja pastovaus prisitaikymo ir pastovios kaitos.

Šiandieninė psichologija priėjo savotišką kritinį etapą, po kurio ji pasikeis arba nueis į praeitį. Išvestinės psichologijos technikos, tokios kaip NLP, tampa neefektyvios. Psichologija greičiausiai persipins su kitais mokslais, ir jų susiliejime mes pamatysime naują požiūrį į žmogų, sielą ir pasaulį. Ir tai jau ateina 🙂 .

Naujienlaiškio prenumerata.

Please wait...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *