Seno maisto poveikis ilgaamžiškumui

Hannibal-Lector

Nors žmogaus organizmo senėjimo teorijų yra nemažai, patys senėjimo mechanizmai dar nėra tiksliai žinomi. Viena iš pagrindinių teorijų grįsta tuo, kad organizmas pradeda senti dėl gyvenimo eigoje atsirandančių įvairių molekulinių pakitimų. Išoriniai faktoriai, somatinės mutacijos, genų ekspresijos pakitimai – tai iš esmės vis augantys įvairūs vidiniai konfliktai visame organizme: nuo genų iki organų darnaus funkcionavimo. Visa tai įtakoja organizmo gyvavimo laiką.

Grupė mokslininkų nusprendė patikrinti teoriją, kuri teigia, kad maistas, kuriame yra jau pasenę organizmai, turi molekulinius pažeidimus, pagreitinančius senėjimą.

 Tyrimams jie panaudojo mieles, vaisines museles ir peles. Mieles mokslininkai įdėjo į maitinamąją terpę, pagamintą iš jaunų mielių (3dienų) arba senų mielių (8 dienų). Vaisinės muselės buvo maitinamos maistu, pagamintu iš cukraus, sumaišyto su jaunų, dar gyvų užšaldytų azote vaisinių muselių ekstraktu (3-5 dienos) arba senų musių, kurios nugaišo atėjus laikui (30-60 dienų). Peles maitino standartiniu pelių maistu, sumaišytu su jaunų (3metų) arba senų (25 metų) elnių mėsa.

 Mokslininkai atsisakė naudoti eksperimentui pelių mėsą, nes pelės gyvena ilgiau (apie 3 metus), nei mielės ir musės, todėl paruošti mėsą visam laikotarpiui būtų sudėtingiau. Tuo tarpu elniena buvo patogesnis variantas, nes ją buvo lengviau gauti. Tam, kad sulygintų baltymų kiekį, mokslininkams teko įvairiomis porcijomis maišyti pelių maistą su mėsa.

 Visos tiriamosios grupės buvo maitinamos tokia dieta visą savo gyvenimą. Mielės, kurios gavo “seną” dietą, gyveno vidutiniškai 18% trumpiau, nei mielės, gavusios “jauną” dietą. Panašūs rezultatai buvo gauti ir su vaisinėmis muselėmis – maitinamos “sena” dieta gyveno vidutiniškai 13% trumpiau, nei maitinamos “jauna” dieta”. Pelių patelėms “sena” dieta sutrumpino gyvenimą vidutiniškai 13%, bet niekaip nepaveikė pelių patinų gyvenimo trukmės.


Rezultatai parodė, kad visose trijose grupėse “sena” dieta sutrumpina tiriamųjų gyvenimą. Tai patvirtina hipotezę, kad molekuliniai konfliktai, kurie kaupėsi viso gyvenimo eigoje, įtakoja senėjimo procesus. Dėl kokių konkrečiai pakitimų įvyksta toks efektas, mokslininkams nepavyko išsiaiškinti. Nors visoms pelėms buvo nustatyta mirties priežastis, bet pagal auglių kiekį ir amiloidozę reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Pavyko nustatyti tik skrandžio mikrofloros skirtumą tarp pelių, maitinamų “jauna” ir “sena” dietomis.
Tolimesni tyrimai turėtų parodyti panašių maisto dietų skirtumus ir efektyvumą. Kas liečia žmones, tai geras pavyzdys pamąstymui – juk 13% gyvenime tai maždaug 10 gyvenimo metų… Ir tuos metus mes prarandame dėl savo neišmanymo.

Naujienlaiškio prenumerata.

Please wait...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *