Tamsioji norų pusė

Prieš gerą dešimtmetį, o gal kiek anksčiau, kalbėjausi su draugu apie agresyvią “Maximos” parduotuvių plėtrą, išstumiant mažmenininkus. Draugas pasakė frazę, kuri man įsiminė: “Pamatysi, netolimoje ateityje Lietuvoje skyrybų skaičius ženkliai išaugs.” “Skyrybų?” – perklausiau aš. “Taip” – atsakė jis. “Gal gali paaiškinti, ką turi omenyje?” – pasitikslinau. Jis atsakė: “Didžiosios kompanijos visada orientuotos į pelną, todėl visais įmanomais būdais skatins vartojimą. Reklama, nuolaidos – visa tai skatins individualumą, viskas bus orientuojama į žmogaus išskirtinumo ryškinimą. O šeima – tai visada bendros vertybės ir tikslai, kai žmogus atsisako savojo “aš” vardan bendro “mes”. Jei pradedamas skatinti individualistinis požiūris į vartojimą, “mes” pradeda griūti, nes tai nustoja būti tikslu ir vertybe. Korporacijoms reikia kuo daugiau individualių vartotojų.”

Vis greitėjantis pasaulis ir naujos galimybės davė žmogui labai daug. Ir visų pirma – galimybę rinktis: dar niekada žmogus neturėjo tokių plačių galimybių rinktis iš siūlomų pasaulio gėrybių, nekalbant jau apie informacijos prieinamumą. Visa ši pasirinkimo gausa įžiebė naują vartojimo bangą – net pasaulio šalių reitinguose vienas iš pagrindinių rodiklių yra vartojimo augimas, kuris laikomas pozityviu besivystančios šalies rodikliu.

Vartojimas skatinamas visais įmanomais būdais: technologijomis, manipuliacijomis, reklama. O žmogaus sąmonė perorientuojama iš bendrumo kūrimo į individualų vartojimą. Taip per gana trumpą laiką senos vertybės ištrinamos ir tampa teorinėmis, palengva netenkančiomis realaus pagrindo. O jas pakeičia naujovių ir išskirtinumo, statuso ir gero gyvenimo projekcijos, kurios nepastebimai tampa naujomis siekiamybėmis, tikslais ir etalonais.

Juk žmogus tokia jau būtybė – naujovės skatina jo smegenyse dopamino išsiskyrimą, ir jis trumpam pasijunta laimingas. Vėliau, kai dopamino poveikis sumažėja, žmogaus jau nebetenkina jo pasiekimai, daiktai, darbai, žmonės – jam reikia vis kitų “naujovių”. Žinodami tai, gudrūs marketologai kuria ilgalaikes vartojimo skatinimo strategijas. Todėl žmogaus sąmonė be perstojo yra veikiama išoriniais reklaminiais dirgikliais, provokuojančiais žmogų priimti tam tikrus sprendimus ar daro įtaką jo vidiniams motyvams.

Gyvenimo būdas, gyvenimo tikslai, gyvenimo vertybės, mada, ideali antra pusė, idealūs santykiai, darni šeima, vaikai, kelionės, sėkminga karjera – visa ši informacija nuo ryto iki vakaro bombarduoja žmonių smegenis, motyvuodama juos formuoti naujus tikslus ir norus. Ir – žūtbūt atitikti visiems tiems bėgantiems kartu, juk nesinori atsilikti ir būti paskutiniu… Tik kyla klausimas: kur visi bėga?

Vienas istorikas sakė, kad į istoriją reikia žiūrėti, praėjus ilgesniam laiko tarpui, kad būtų galima susumuoti visus faktus ir pamatyti platesnį bei aiškesnį vaizdą. Terpė, kuri susiformavo per daugelį metų, jau pradeda rodyti rezultatus. Šioje terpėje išaugę vaikai jau turi kitokius tikslus ir kitokias vertybes, kurios didžiąja dalimi susiformavo ant vartotojiškos visuomenės pagrindo.

Kaip rašo The Guardian: “Perfekcionizmas sunaikina naujojo tūkstantmečio kartos psichinę sveikatą.” Jei esate šios kartos atstovas nuo 18 iki 35 metų, yra didelė tikimybė, kad perfekcionizmas yra didžiausia jūsų silpnybė. Tyrimai parodė, kad perfekcionistai yra orientuoti į maksimaliausius tikslus, jie visada lygina save su kitais ir linkę varžytis su kitais bendraamžiais.

Tyrimai tai susieja, su vis augantčiu nerimu, depresiją, psichiniais sutrikimais, o taip pat ir valgymo sutrikimais. Perfekcionizmas kelia aukštus lūkesčius, kurie ir tampa daugelio problemų priežastimi.

Ir tai tik mažas atspindys tos erdvės, kurioje mes visi esame. Žmonės gyvena, paskendę svajonėse ir noruose – ateities projekcija ir idealai jiems tampa svarbesni už dabartį ir juos supančius žmones.

Visi tie tikslai gimdo norų ir tikslų tenkinimo industrijas.

“Šiuolaikinė epocha pasižymi nuolatiniu teigiamo mąstymo siekiu, o rinka, kuria remiasi toks teigiamas mąstymas, yra 9,6 mlrd pramonė, kuri ir toliau auga.”

“Industrija, kuri moko idealiau ir tiksliau svajoti, vartoti ir siekti nesibaigiančių tikslų ir idealų. Bet ar susimąstome, kokią kainą mokame už visą tą “pozityvumą”?

“Pagalvokite du kartus prieš perdėtai praktikuojant pozityvų mąstymą” – įspėja psichologinis tyrimas. “Kuo pozityviau žmonės svajojo apie ateitį, tuo stipresnius depresijos simptomus jie jautė iki septynerių mėnesių” – rodo tyrimai.

Mokslininkai užduoda fundamentalų klausimą: “Mūsų išvados iškelia klausimą – kiek brangiai kainuos ši rinka ilgalaikėje gerovės perspektyvoje žmonėms ir visam sociumui?”

Terpė, į kurią jauni tėvai atsiveda savo atžalas, formuoja tos terpės anspaudus į vaikų sąmonę. Labai įdomūs paskutiniai tyrimai, neuromoksluose kurie parodo dabartines tendencijas.

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų tarp vaikų – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Tai neurologinis sutrikimas, kuris prasideda vaikystėje.

Nauji tyrimai, paskelbti žurnale Biological Psychiatry: Cognitive Neuroscience and Neuroimaging, visiškai keičia požiūrį į šį sutrikimą. Tomografiniai tyrimai parodė, kad po ADHD “slėpėsi” mažiausiai trys smegenų disfunkcijos.

Turinčius aktyvumo ir dėmesio sutrikimus vaikus galima suskirstyti į tris grupes – teigė mokslininkai, kurie tyrė disfunkcijas su MRT. Pirmoji grupė parodė impulsyvias motorines reakcijas į vizualinius stimulus (vykdomoji funkcija), antroji – reiškė padidintą norą nedelsiant gauti apdovanojimą, trečioji grupė niekuo nesiskyrė nuo kontrolinės.

Tėvai formuoja tendencijas ir tikslus siekiant idealų, o vaikai jau gimsta peraktyvizuotomis smegenimis, jie jau nuo mažens linkę vartoti. Vartojimas jiems bus ne viena iš alternatyvų, o vienintelė prigimtinė gyvenimo filosofija. Jų smegenys, motorika, visas jų organizmas jau persmelktas vartojimo tendencijomis.

Bėgimas paskui norus ir idealus sukūrė iliuzinę laikiną pilnatvę, kuri labai greitai pradingsta, ir žmogus vėl priverstas bėgti link horizonto paskui kitą tikslą. Mažas ir nepastebimas niuansas yra tame, kad norų tenkinimas ir vidinė pilnatvė – tai dvi priešingos kryptys. Vardan iliuzinių idealų ir trumpalaikio džiaugsmo mes prarandame ilgalaikę laimę ir vidinę pilnatvę.

Kalbėdamas apie norus, Buda palygino juos su beždžionėmis miške, kurios šokinėja nuo medžio ant medžio, ieškodamos vaisiaus. Taip ir žmogus, besivaikantys norų, blaškosi iš gyvenimo į gyvenimą.

 

Naujienlaiškio prenumerata.

Please wait...

Ačiū, kad prenumeruojate mus!

 

4 Comments

      1. Jei manote, kad tarp maksimalizmo ir perfekcionizmo nėra skirtumo – laikas pradėti eiti tikrojo sąmoningumo link. Pradėkite nuo šventrasčių (jei manote, kad bus per sudėtinga – galite pasidomėti Phabhupada’os ar Albetetti’čio knygomis).

        1. Sveiki, Eugenijau,

          Maksimalizmas ir perfekcionizmas, tai sąmonės peraktivizavimo rezultatas, tik skirtinguose formose. Priežastis viena ir ta pati, atitolimas nuo vidinės pusiausvyros.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *